Grūdai-sveikatos šaltinis

Gydytoja-dietologė Evelina Cikanavičiūtė

Kuo skiriasi grūdinių produktų vartojimo rekomendacijos dienai įvairiose šalyse?

 

Šalis

Rekomendacijos

Anglija

Valgyti daug duonos, ryžių, bulvių, makaronų ir kitų krakmolingų produktų. Esant galimybei, rinktis visadalių grūdų produktus.

Austrija

4 porcijos grūdų, duonos, makaronų, ryžių ir bulvių (5 porcijos sportininkams ir vaikams). Pirmenybė turėtų būti teikiama visadalių grūdų produktams.

Danija, Švedija, Norvegija

Mažiausiai 75 g visadalių grūdų per dieną, arba 90 g vyrams ir 70 g moterims.

Olandija

2-7 porcijos visadalių grūdų duonos (priklausomai nuo lyties ir amžiaus).

 

Graikija

8 porcijos visadalių grūdų produktų.

 

JAV

3-8 uncijos(~85-226g) grūdų per dieną, priklausomai nuo amžiaus ir lyties, fiziškai aktyvūs žmonės gali suvartoti daugiau. Pusė iš jų, turėtų būti visadaliai grūdai. Didinti visadalių grūdų suvartojimą pakeičiant jais rafinuotus grūdus.

Kanada

3-8 porcijos grūdų per dieną priklausomai nuo amžiaus ir lyties. Mažiausiai pusė iš jų, turėtų būti visadaliai grūdai.

Australija

4-8 porcijos grūdų per dieną priklausomai nuo amžiaus ir lyties, didžioji dalis turėtų būti visadaliai grūdai arba grūdai su dideliu kiekiu skaidulų. Nėščiosioms rekomenduojama suvalgyti 8,5, o žindančioms 9 porcijas grūdų.

 

Lietuva

5-11 porcijų grūdinių produktų ir bulvių.

 

Gydytoja-dietologė Evelina Cikanavičiūtė

Grūdai - sveikatos šaltinis!

Grūdus žmonija valgo jau daugiau nei 10000 metų: nuo Neolito eros pradžios ir žemdirbystės atsiradimo iki šių dienų. Ilgus amžius žmonės valgė grūdus tokius, kokius užsiaugindavo, o XIX a. atsiradus grūdų apdirbimo būdams pradėta daugiau rinktis perdirbtų grūdų produktus, nes jie lengviau virškinami: kepiniai iš rafinuotų miltų puresni, skanesni, ilgiau išsilaiko švieži.

Neretai, grūdinių produktų pasirinkimas atspindėdavo tiek materialinį, tiek socialinį žmonių statusą. Pasiturintys ir kilmingi turėjo galimybę valgyti brangesnę - baltesnę duoną, pyragus. Tuo tarpu, vargingieji turėdavo pasitenkinti rupia juoda duona.

Rafinuotas - nerafinuotas?

Visgi, paskutiniųjų kelių dešimtmečių mokslinių tyrimų duomenimis įrodyta, kad maistinės skaidulos - sveikatai ypač naudingos maisto medžiagos, kurių stipriai sumažėja rafinuojant  grūdą. 

Kas yra grūdas?

Grūdams priskiriama rugių, kviečių, miežių, avižų, ryžių ir kukurūzų sėklos, o „pseudogrūdams“ – grikių, laukinių ryžių, burnočio, bolivinės balandos, čia sėklos.

Iš ko sudarytas grūdas?

Grūdą sudaro išorinis skaidulų gausa pasižymintis sluoksnis – sėlenos, mineralinėmis medžiagomis turtingas gemalas ir grūdo „kūnas“- krakmolingas endospermas.

Kas yra sėlenos?

Sėlenos – tai daugiasluoksnė luobelė, kuri saugo grūdą nuo tiesioginių saulės spindulių, kenkėjų, vandens. Sėlenose be skaidulų, gausu geležies, cinko, vario, magnio, vitamino E, B grupės vitaminų ir kitų bioaktyviųjų medžiagų tokių kaip flavanoidai, karotenoidai.

Kuo naudingas gemalas?

Gemalas – tai embrionas, kuris esant palankioms sąlygoms išauga į naują augalą. Jame gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių, B grupės vitaminų, vitamino E, seleno, antioksidantų, augalinių sterolių ir kitų bioaktyviųjų medžiagų.

Kas yra endospermas?

Endospermas yra gemalo energijos ir maisto rezervuaras, kurio didžiausią dalį sudaro krakmolas, bet yra šiek tiek ir baltymų, nedidelis kiekis skaidulų, vitaminų ir mineralų.